gniaužti

gniáužti, -ia, -ė tr., intr.; B 1. imti delnu, spausti į saują, čiupti, globoti: Tėvai! – rėkia senutė, gniauždama kumštis P.Cvir. Gniauždamas kietą plieninę rankeną, jis sekė, kaip pro šoninį langelį praslinko stoties trobesiai rš. Netrukus mes vėl bėgome tarp dundesio, dūmų, ugnies ir švino, iki skausmo gniauždami savo šautuvus J.Balt. Gniauždamas liepsną saujoje, pakreipęs akį, Galinis aiškiau įsižiūrėjo nepažįstamo veidą A.Vencl. Ranką gniáužti K. Su gniaužta savo aš gniáužiu varškę, o jis molį J. Marti gniáužia gniužulą sniego, molio, tešlos J. Gniáužk į saują, kad nepamestum Dkš. Mano šita ranka negniáužia (nesusigniaužia) – nieko negaliu daryt Brt. Gniáužia kumštį Ds. | refl.: Su juo kalbant, kumštis pats gniáužias ir nagai ima niežtėti Š. 2. prk. veržti, spausti, smaugti; slopinti: Ir senelio krūtinę ėmė gniaužti mėšlungis J.Avyž. Motinos širdį kas kartas didžiau skausmas gniaužė Žem. Veržia, gniáužia po krūtine Ėr. Man gniaužia vidurius ir šalta daros Alv. Raudojimas gniaužė gerklę rš. Šaldavo, kad net einant kvapą gniáuždavo Skdt. | Nusiminimas gniaužia mano širdį V.Kudir. Žemaitis nenusigando, noris tokiomis nelaimomis gniaužamas S.Dauk. Reakcininkai pradėjo sistemingai gniaužti liaudies judėjimą sp. | refl.: Ir anas tę gniáužias (spaudžiasi, braunasi), kur žmonių daug Arm. Iš apmaudo jo širdis gniaužėsi rš. 3. tr. pusiau perveržti; įsmaugti (drabužius): Apsivilko terediulką, per liemenį gniáužtą, iš visų keturių pusių būtinai suspaustą (d.) Vkš. 4. intr. prk. greitai eiti, skusti, spausti: Tai gniauži kai pamazgytas Vrn. Kap pašienavo per visą rytą alkani, tai gniáužia namo kap iš strielbos Arm. \ gniaužti; antgniaužti; apgniaužti; atgniaužti; įgniaužti; išgniaužti; nugniaužti; pagniaužti; pergniaužti; pragniaužti; prigniaužti; sugniaužti; užgniaužti